Centralizuoto vandentiekio ir nuotekų ūkio kūrimas Spausdinti
Utenoje centralizuoto vandentiekio pradžia laikoma 1963 metai. Tuo metu Stadiono kvartale, Aušros gatvėje, pastatytas pirmasis daugiaaukštis gyvenamasis namas, ir į šį kvartalą nutiesti vandentiekio tinklai nuo senosios pieninės artezinio gręžinio. Kai šiame gręžinyje ėmė stigti vandens, buvo prijungtas restorano gręžinys. Taip miesto centre atsirado vandentiekio tinklai. 1965 metais, pastačius duonos kepyklą, pradėta eksploatuoti Klovinių vandenvietė. Vandenvietė vandentiekio tinklais sujungta su besikuriančiu miestu.

Plečiant Lietuvos pramonę, 1964 m. nutarta Uteną paversti regiono centru. Didžiausios statybos mieste prasidėjo septintajame – devintajame dešimtmetyje. Iškilo stambios įmonės: trikotažo fabrikas, alaus, mėsos ir pieno kombinatai, rajoninė katilinė, kitos įmonės ir statybinės organizacijos. Pastatyti Vyturių, Dauniškio, Statybininkų, Aukštakalnio, Smėlio, Krašuonos gyvenamųjų namų mikrorajonai, ligoninė, viešbutis, keturios vidurinės mokyklos, nutiesta naujų gatvių ir t.t. Miestas tarsi iškopė iš savo tradicinės vietos – gilių slėnių, apglėbė Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerėlius. Su augančiu miestu kūrėsi infrastruktūra: esant dideliems geriamo vandens resursams, mieste plėtojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, statomi nuotekų valymo įrenginiai…

Iki 1973 metų vandentiekio ir nuotekų ūkio tvarkymu rūpinosi Utenos komunalinių įmonių kombinatas. Pradėjus sparčiai augti maisto pramonei ir Utenos miestui bei plečiantis vandentvarkos ūkiui, komunalinių įmonių kombinatas nebuvo pajėgus spręsti visų vandentiekio ir nuotekų problemų. Todėl 1973 m. balandžio 1 d. įkuriama Utenos teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba (Utenos TVKV), kurios vadovu paskiriamas Juozas Tamaliūnas.

Utenos rajono kaimiškose vietovėse centralizuotas vandentiekis vystėsi karu su besikuriančiomis gyvenvietėmis. Čia gyvenantys žmonės, visuomeninės paskirties pastatai, gyvulininkystės kompleksai vandeniu buvo aprūpinami iš vietinių vandenviečių, kuriomis rūpinosi kolūkių specialistai. Panaikinus kolūkinę nuosavybę, pradedant 1992 metais, vandenvietės laipsniškai perduodamos eksploatuoti UAB „Utenos vandenys“.
Pasiekus Lietuvą Europos sąjungos Sanglaudos fondo lėšoms, centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtra išsiplėtė į Utenos priemiestines gyvenvietes ir pasiekė Utenos rajono miestelius. 2007 m. pradėti įgyvendinti pirmieji investiciniai projektai. Įmonė toliau siekia naujų ES fondų paramos lėšų, kad vandentvarkos paslaugos būtų kokybiškos ir prieinamos kuo didesniam gyventojų skaičiui.

2007-01-01 įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuosta, kad būtų siekiama, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Vykdant įstatymo nuostatatas, kaimiškose gyvenvietėse vykdoma vandentiekio ir nuotekų plėtra, rekonstruojami seni nuotekų valymo įrenginiai.

2015 m. atlikta vandentiekio ir nuotekų plėtra ir pastatytos nuotekų valyklos Sudeikių, Tauragnų, Užpalių, Vyžuonų mieteliuose, 2017 m. - Šiaudinių kaime, 2015 m. rekonstruota Ąžuolijos nuotekų valykla.  Pradėta infrastruktūros plėtra Antalgės, Jasonių, Medenių, Pačkėnų kaimuose.

 
Į pradžią  
Versija neįgaliesiems  
Puslapio struktūra